DOC

DARBUOTOJ_ SAUGA IR SVEIKATA

By Jesse Porter,2014-07-16 00:53
57 views 0
DARBUOTOJ_ SAUGA IR SVEIKATADARB

    DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

     Parengė

     darbų saugos ekspertė

     Elvyra Barauskienė

    Klaipėda, 2004

    PADALINIŲ VADOVŲ MOKYMO PROGRAMA

    Eil. Temų ir potemių pavadinimas Valandų

    Nr. skaičius

    1. I SKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 3

    ORGANIZAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR ĮMONĖJE

    1.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos samprata, pagrindinės sąvokos. 2

    Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir

    sveikatą Lietuvos Respublikoje. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos

    tarnybos nuostatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis

    administravimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos sistema.

    1.2. Bendros ţinios apie tarptautines darbo organizacijas. 1

    Europos Bendrijos ir Tarptautinių darbo organizacijų norminiai

    aktai (direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų

    ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais aktais

    reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą.

    2. DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS, TEISĖS, 2

    ATSAKOMYBĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS

    SRITYJE

    2.1. Darbdavio pareigos, teisės, atsakomybė apibrėţtos darbuotojų saugos ir 1

    sveikatos teisės aktais ir kitais norminiais aktais.

    2.2. Darbuotojų pareigos įgyvendinant įmonės darbuotojų saugos ir 1

    sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, pareiginių instrukcijų,

    darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. .

    3. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONIŲ 8

    ĮGYVENDINIMAS ĮMONĖJE

    3.1. Profesinės rizikos vertinimas įmonėje 2

    Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitero funkcijos

    ir veikla vertinant profesinę riziką. Vidinė darbuotojų saugos ir

    sveikatos kontrolė.

    3.2. Profesinės rizikos vertinimas, prevencija ir maţinimo principai 1

    Rizikos vertinimas. Pavojingumo laipsniai. Pavojingų veiksnių

    kontrolė. Galimybių, daţnumo ir pasekmių vertinimas. Profesinės

    rizikos prevencija ir maţinimas.

    3.3. Kenksmingų veiksnių poveikis darbuotojui, jų nustatymas, vertinimas 1

    ir normavimas

    Pavojingi ir kenksmingi darbo vietos ir darbo aplinkos veiksniai.

    Higienos normos ir standartai. Darbo aplinkos ir darbo vietos

    ergonominis ir higieninis vertinimas.

    3.4. Instruktavimas, mokymas, atestavimas. 1

    Darbdavių, saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, padalinių vadovų

    atestavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavimas,

    mokymas, atestavimas.

    3.5. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas, derinimas,

     tvirtinimas. 1

3.6. Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis

    Priemonėmis. 0,5

    3.7. Privalomųjų medicinių patikrinimų darbuotojams organizavimas. 0,5

    3.8. Darboviečių įrengimas. 0,5

    3.9. Darbo vietų įrengimas ir prieţiūra. Darbuotojų sauga eksploatuojant 0,5

    įrenginius.

    3.10. Potencialiai pavojingų įrenginių prieţiūra ir pavojingų darbų (gamybos 1

    procesų) organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių prieţiūrą

    reglamentuojantys norminiai aktai, prieţiūros organizavimas.

    Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Darbuotojų apsauga nuo

    cheminių medţiagų poveikio.

    4. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE 2

    4.1. Socialinio dialogo svarba 1

    Socialinis dialogas įmonėje svarbus faktorius efektyviai įgyvendinant

    saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nustatant riziką ir sudarant

    saugias ir sveikas darbo sąlygas

    4.2. Socialinio dialogo organizavimas įmonėje 1

    Kolektyviniai susitarimai ir kolektyvinės sutartys. Darbo taryba.

    Darbuotojų atstovai, įmonių saugos ir sveikatos komitetai, diskusijos,

    susirinkimai.

    5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI

    JŲ PREVENCIJA 4

    5.1. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas, prevencija 3,5

    Nelaimingi atsitikimai darbe, jų prieţastys, rūšys ir prevencijos

    priemonės. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, registravimo ir

    apskaitos tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai,

    pranešimai.

    5.2. Profesinės ligos, jų prevencija 0,5

    Profesinės ligos, jų atsiradimo prieţastys ir nustatymo tvarka.

    Profesinių ligų tyrimas. Prevencijos priemonės.

    6. II SKIRSNIS. DARBO HIGIENA 4

    6.1. Darbo aplinkos mikroklimatas. Oro gryninimo bûdai ir priemonės

    6.2. Darbo vietų apšvieta.

    6.3. Triukšmas, jo poveikis, įvertinimas ir kontrolė.

    6.4. Apsaugos nuo triukšmo metodai ir priemonės.

    6.5. Vibracija, jos įvertinimas ir kontrolė.

    6.6. Vibracijų lygį maţinančios priemonės ir būdai.

    6.7. Kompiuterizuota darbo vieta.

    V. LITERATŪRA

    1. Pagrindinė literatūra:

    1. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai: vadovëlis aukštųjų mokyklų

    studentams.-V., “Technika,” 2003.

    2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 I;- 1672 (Ţin,

    2003 07 16, Nr. 70-3170).

    3. LR darbo kodekso ;VIII skyrius. Darbuotojų sauga ir sveikata. 259-284 str.

    4. Kaminskas K.A. Ergonomika inţinerijoje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, gamybininkams. V., Technika, 2003.

    5. Milašauskas A. ir kiti. Civilinės saugos pagrindai. – V., 1966.

    6. Kisinas E., Stepaniukas S. Nuodingos medţiagos ir apsauga nuo jų. Mokymo priemonė. –

    V.: KAM Krašto apsaugos mokykla, 1993.

    7. Kisinas E. Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos priemonės. Mokymo priemonė. V.:

    KAM Krašto apsaugos mokykla, 1993.

    8. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas. 1998 12 15 Nr. VIII-971. (Ţin.,

    1998/115-3230; 2000/61-1805; 2000/92-1805).

    9. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas 1999 01 12 Nr. VIII-1019. 9Ţin.,

    1999/11-239).

    2. Pagalbinė literatūra gilesnėms studijoms:

    1. Sauga darbe Nr. 53 LR įstatymų ir kitų teisës norminių aktų rinkinys. - V., UAB “Teisidas”.

    2004.

    2. Juriskonsultų asociacijos informacinis konsultacinis biuras “Valdymo tobulinimo metodika” 7. -V., 1999 - 2004.

    3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta LR vyr. darbo inspektoriaus, 2002 12 05 įsakymu Nr. 282 (Ţin. 2002 12 11, Nr.117-5293).

    4. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai,

    patvirtinti LR socialinës apsaugos ir darbo ministero 2003 12 31 įA11-223/V-792 (Ţin.,2004

    01 24, Nr.13-395).

    5. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybës 2004 09 02 nutarimu Nr. 1118 (Ţin., 2004 09 07, Nr. 136-4945).

    6. LR Potencialiai pavojingų įrenginių prieţiūros įstatymas, 2000 10 03 VIII-1972 (Ţin., 2000

    10 25, Nr. 89-2742) ir (Ţin., 2003 12 18, Nr.119-5404).

    7. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti LR

    socialinės ir darbo ministerijos 1998 04 20 įsakymu Nr. 77 (Ţin., 1998, Nr. 43-1188).

    8. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos ir sveikatos ministerijos įsakymu 1998 05 05 Nr. 85/233 (Þin.,1998, Nr.41-1224).

    9. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 12 22 įsakymas Nr.102 (Ţin., 2000, Nr. 3-88).

    10. Saugos ir sveikatos apsaugos ţenklų naudojimo darbovietėse nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 11 24 įsakymas Nr. 95 (Ţin., 1999, Nr. 104-3014).

    11. Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinës ir darbo ministerijos 1998 09 03 įsakymas Nr. 134/493 (Ţin., 1998, Nr.79-2242).

    12. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 11 23 įsakymu Nr. A1-186/V-694 (Þin., 2003 12 05, Nr. 114-5186)

    13. LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymas 2003`10 14 Nr. I;-1768 (Þin., 2003 10 31, Nr.

    102-4585).

    14. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai patvirtinti LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 10 29 posėdţio protokolu Nr. 6-PV5-36 (Þin.,

    2003 11 22, Nr. 110-4923).

    15. Profesinės rizikos nuostatai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2003 10 16 įsakymu A1-159/V-612 (Ţin., 2003 10 24 Nr. 100-4504).

    16. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 2003 11 11

    I;-1819 (Ţin., 2004 04 30, Nr. 69-2398).

    17. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai 2004 04 28 patvirtinti LRV nutarimu 487 (Ţin., 2004 04 30, Nr. 69-2398).

    18. Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija patvirtinta sveikatos

    apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (Ţin.,1999, Nr. 3-78, redakcija (Ţin., 2002 10

    11 Nr. 98-4384).

    19. Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka patvirtinta sveikatos apsaugos

ministro 2000 05 31 įsakymu Nr. 301 13 priedas (Ţin., 2000 06 09 Nr. 47-1365, redakcija

    Ţin., 2003 10 01 Nr. 92-4164).

    20. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai. HN 69-1997.

    21. Lietuvos higienos normos HN 98: 2000 “Natûralus ir dirbtinis darbo vietø apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai” patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 05 24 Nr. 277 (Ţin., 2000 05 31, Nr. 44-1278).

    22. Akustinis triukšmas. Leidţiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. HN 33-1993.

    23. Visą ţmogaus kūną veikianti vibracija. Didţiausi leidţiami dydţiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. HN 51-1994.

    24. Rankas veikianti vibracija. Leidţiamieji dydţiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. HN 59-1996.

    25. Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai. HN 32-1998. 26. Kenksmingos medţiagos. Didţiausia leidţiama koncenracija darbo aplinkos ore. HN23-

    1993.

    27. Higieninë kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (Ţin.,1999, Nr. 3-78, redakcija (Ţin., 2002 10

    11 Nr. 98-4384).

    28. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai patvirtinta LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 09 20 įsakymas Nr. 70/403 (Þin., 1999, Nr. 82-2438).

    29. Saugos taisyklës eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 (Ţin., 2002 03 14 Nr. 27-

    974).

    30. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės BPST 01-97 (Ţin., 1997 02 21, Nrų 16-358).

    Redakcijos (Ţin., 2002 08 14 Nr. 80-3489; Ţin., 2002 11 27, Nr.,113-5083).

    31. Energetikos objektų priešgaisrinës saugos taisyklës PST-08-99, V., 1999.

    32 Kučinskas V. Ergonomika. V., Jandrija, 2001

    TEMŲ APIBŪDINIMAS

    I. tema. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas ir kontrolė, organizavimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje

     Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais įstatymasis, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

     Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

     Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija derina trišaliu

    socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu valstybės, darbuotojų ir dabdavių interesus saugos ir sveikatos srityje.

     Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos uţtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais: įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; uţpildo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą; nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip jų laikomąsi; rengia, tvirtina įsakymu arba potvarkiu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos lokalinius norminius teisės aktus bei pasirašytinai supaţindina su jais.

     Siekdamas uţtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Paskirtų specialistų pareiga yra koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

     Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas steigiamas, jeigu dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, jei darbuotojų skaičius nesiekia 50, gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniaciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo, siūlymu. Komiteto nariai dalyvauja įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti.

    2 tema. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymas

    praktinėje veikloje

     2.1. Pagrindinės sąvokos

     darbdaviui atstovaujantis asmuo įmonės vadovas.

     darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai padalinio

    vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys pavedė

    įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje,

    struktūriniame padalinyje.

     darbuotojų sauga ir sveikata visos prevencinės priemonės, skirtos

    darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios

    naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai

    būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumaţinta.

darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai norminiai teisės aktai,

    kuriose nustatomos, keičiamos arba pripaţįstmos netekusiomis galios teisės

    normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir

    darbo ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos

    apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo

    inspektoriaus (toliau vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti

    darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai).

     darbo aplinka darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo

    sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių,

    biologinių ir kitų).

     darbo priemonės darbo procese naudojamos mašinos, įreginiai, aparatai,

    prietaisai, įrankiaţi, įtaisai ir kiti reikmenys.

     darbo sąlygos darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsiolaikas ir kitos

    aplinkybės, turičios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai

    ir sveikatai.

     darbo vieta vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sukygtą darbą arba

    atlieka viešojo administravimo funkcijas.

     nelaimingas atsitikimas darbe įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo

    laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripaţintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio

    padarinys darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai

    darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie

    nelaimingo atsitikimo darbe.

     nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą iš darbo įvykis, įskaitant eismo

    įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo

    dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos arba vietos ne

    įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti

    metu.

     profesinė rizika traumos ar kitokio sdarbuotojo sveikatos pakenkimo

    galimybė dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veikasnio (veiksnių)

    poveikio.

     profesinė liga - ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė

    vienas ar daugiau kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

    tvarka pripaţintas profesine liga.

    DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VADYBOS SISTEMA

     VALDYBA, TARYBA, SENATAS, DARBDAVYS, ĮSTATYMINĖ PROFSĄJUNGOS ORGANIZACIJA NORMINĖ REGLAMENTACIJA VALDYMO SPRENDIMAI

     INFORMACIJA APIE SAUGŲ DARBĄ ĮMONĖJE

     VALDYMO IR ORGANIZAVIMO UŢDAVYNIAI

     Darbuotojų Aprūpinti asmeninėmis

    profesinė atranka, Instruktavimas, Uţtikrinti įrengimų, Uţtikrinti darbo higienos apsaugos priemonėmis, profesinės rizikos atestavimas, įrankių, pastatų, reikalavimus, įrengti organizuoti privalomus patalpų, statynių darbo medicininius vertinimas apmokymas efektyvią kolekt. apsaugą patikrinimus, uţtikrinti vietų saugumą darbo ir poilsio reţimą.

    VALDYMO METODAI IR FUNKCIJOS

    1 pav.

    Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos organizavimas įmonėje

    Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programos tikslas gerinti darbuotojų

    saugos ir sveikatos darbe būklę. Įmonės turi sukurti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, kurios dėka būtų galima pašalinti arba sumaţinti riziką darbuotojams, susijusią su organizacijos veikla, valdymu. Ši sistema apima

    organizacinę struktūrą, planinę veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius darbuotojų saugos ir sveikatos politikai plėtoti, įgyvendinti, analizuoti ir palaikyti. Nustatydama ir perţiūrėdama savo tikslus, įmonė turi vadovautis teisiniais

    ir kitais reikalavimais, atsiţvelgti į pavojus ir riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, technologijos galimybes, finansinius, veiklos ir verslo reikalavimus ir suinteresuotų šalių nuomonę.

    Atlikus, norminių teisės aktų analizę, saugos ir sveikatos klausimais, sudaryta

    “Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos struktūrinė schema”, 1 pav.

    Saugaus darbo valdymo ir organizavimo uždaviniai įmonėje

     Darbdavys įstatyminė, norminė, direktyvinė reglamentacija

    11 str. Darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai

    nekenksmingas darbo sąlygas, paskiriant darbdavio įgaliotus asmenis (padalinių vadovus) ir duodant jiems konkrečius pavedimus įgyvendinant prevencines priemones.

    25 str. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo

    sąlygas:

    1. uţtikrina kad statiniai, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ;

    2. organizuoja profesinės rizikos vertinimą;

    3. apsaugo darbuotojus nuo rizikos: aprūpina asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, kolektyvinės saugos priemonėmis; kur galima rizika, įrengia saugos ţenklus;

    4. uţtikrina, kad darbuotojai gautų informaciją apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones jai čalinti ar išvengti;

    5. tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigines instrukcijas,

    6. paveda padalinių vadovams darbuotojus instruktuoti saugos ir sveikatos klausimais;

    7. organizuoja privalomus sveikatos tikrinimus;

    8. organizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimą, įforminimą, registravimą.

    Darbdaviui atsovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą,

    paskirdamas padalinių vadovus ir duodamas jiems konkrečius pavedimus

    įgyvendinti prevencines priemones.

    31 straipsnis. Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

    Pavesti įmonės padalinių vadovams ir kitiems darbdavių įgaliotiems asmeninms

    vykdyti uţduotis, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.

    32 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo

    pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims

    Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams,

    įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones.

     potvarkiu ar kitu dokumentu. Pavedimas įforminamas įsakymu,

    Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą

    sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, paveda:

    1. padalinių vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones įmonės padaliniuose;

    2. Saugos ir sveikatos tarnybos specialistams koordinuoti prevencinių

    priemonių, skirtų darbuotojų saugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą,

    kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės padaliniuose.

    _______________________________________________________________

    * Darbuotojų profesinė atranka

    8 str. “Mokymas saugos ir sveikatos srityje” “ darbuotojų saugos ir

    sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos ţinių darbui atitinkamoje ekonominėje veiklos srityje.

     Atestavimas, instruktavimas, mokymas

     26 str. Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens atestavimas

    kiekvienas darbdavys atestuojamas prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai (iki 2005-12-31), taip pat ir

    darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas mokymo institucijose, turinčiose licenciją mokyti ir atestuoti, padalinių vadovai gali būti mokomi įmonės darbdavio įsakymu paskirtoje komisijoje ne rečiau kaip kas 5 metai.

    27 str. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas – darbdavys negali

    reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neistruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.

    Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo instruktuotas ir apmokytas.

    Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė bei atlikti nuolatinę privalomą prieţiūrą leidţiama darbuotojams, įgijusiems specialių ţinių ir išlaikiusiems tokių ţinių patikrinimo egzaminą.

    20 str. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse – darbdaviui atstovaujantis asmuo,

    vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais rengia darbuotojų saugos ir sveikatos insteruklcijas, taisykles, vietinius teisės aktus su kuriais darbuotojai supaţindinami pasirašytinai.

    32 str. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo

    pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims –

    darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje)

    įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones įmonės padaliniuose, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams – koordinuoti

    prevencinių priemonių įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų.

    *Užtiktinti darbo vietų, darbo aplinkos, darbo priemonių, pastatų, patalpų, statinių, teritorijos saugumą

    14 str. Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai

    1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi atitikti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir darbuotojo fizines galimybes.

    2. Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo ir kitus nurodymus nustato Darboviečių įrengimo bendrieji reikalvimai.

    40 str. Darbo aplinka darbo aplinkos veiksnių leistinas ribines verts

    nustato higienos normos, jei šios vertės viršijamos darbo laiko trukmė neturi

    viršyti 36 valandų per savaitę. Sveikatos pakenkimo rizika turi būti kuo maţesnė ir numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.

     15 str. Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse

    Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, ţvejybos laivuose, kelių transporto priemonėse darbo vietos turi atitikti reikalavimus nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose

    16 str. Darbo priemonės – naudojamos tik techniškai tvarkingos priemonės.

    Saugaus naudojimo reikalavimus nustato darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Potencialiai pavojingų įrenginių prieţiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių prieţiūros įstatymas.

    17 str. Įmonės vidaus eismas – organizuojamas pagal atitinkamos transporto

    rūšies eismo taisykles.

     18 str. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir

    preparatų bei biologinių medžiagų poveikio

     Užtikrinti darbo higienos, sanitarijos reikalavimus

     23 str. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos nustatyta tvarka

    įrengiamos pilsio, persirengimo, drabuţių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.

     24 str. Gyvenamųjų patalpų reikalavimai patalpos suteikiamos laikinai

    gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdţio privalo tenkinti buities ir higienos reikalavimus.

    *Aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, užtikrinti darbuotojų privalomuosius medicininius patikrinimus, darbo ir poilsio režimą.

     28 str. Darbuotojų aprūpinimass saugos ir sveikatos priemonėmis jei

    kolektyvinės saugos priemonės neuţtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių,

Report this document

For any questions or suggestions please email
cust-service@docsford.com